Dažnai pasirenkami vandens filtrai pramonei. Vandens kokybė yra vienas svarbiausių veiksnių pramonėje. Nuo jos priklauso ne tik galutinio produkto kokybė, bet ir įrangos ilgaamžiškumas, energijos sąnaudos bei poveikis aplinkai. Skirtingos pramonės šakos reikalauja skirtingo vandens grynumo, todėl filtravimo sprendimai turi būti tiksliai pritaikyti konkretiems poreikiams. Šiame straipsnyje aptariama, kokie vandens filtrai dažniausiai naudojami pramonėje, kas lemia jų pasirinkimą, kokie galimi vandens šaltiniai, kokios daromos klaidos pasirenkant filtrus savarankiškai ir kokia yra filtrų priežiūra bei preliminarios kainos.
Dažnai pasirenkami vandens filtrai pramonei
Vandens filtrų tipai, dažnai naudojami pramonėje
Priklausomai nuo pramonės šakos ir reikalaujamos vandens kokybės, naudojami įvairūs filtravimo metodai. Dažniausiai pasitaikantys:
Mechaniniai filtrai
Skirti stambiųjų priemaišų, smėlio, dumblo ir kitų dalelių šalinimui. Dažnai naudojami kaip pirmoji filtravimo pakopa.
Anglies filtrai
Efektyviai pašalina organinius junginius, kvapus, chlorą ir pesticidų likučius. Tinka maisto, gėrimų ir farmacijos pramonei.
Minkštinimo sistemos
Jonų mainų principu pašalina kalcį ir magnį, taip užkertant kelią kalkių nuosėdoms. Ypač aktualu tekstilės, skalbyklų ir katilinių srityse.
Nugeležinimo filtrai
Šalina ištirpusią geležį ir manganą. Ypač svarbūs naudojant gręžinių vandenį. Naudojami oksidaciniai (su Birm, Greensand ar Filox), aeraciniai (su oro prisotinimu) ir biologiniai filtrai. Apsaugo įrangą nuo korozijos, gerina galutinio produkto kokybę ir mažina priežiūros sąnaudas.
Atvirkštinio osmoso (RO) sistemos
Pašalina beveik visus ištirpusius teršalus (iki 99,9 %). Naudojamos elektronikos, farmacijos ir gėrimų gamyboje.
Ultrafiltracija ir nanofiltracija
Efektyviai šalina baltymus, bakterijas, virusus ir tam tikrus ištirpusius junginius.
UV sterilizatoriai
Naikina mikroorganizmus. Naudojami kartu su kitais filtrais siekiant užtikrinti mikrobiologinį saugumą.
Naudinga pasidomėti:
- Renkamės vandens filtrus namui - kokius;
- Vandens filtravimo sistemų rūšys;
- Vandens tyrimai;
- Geležis gręžinio vandenyje, kaip pašalinti;
- Geležies šalinimas iš vandens;
Veiksniai, įtakojantys filtrų pasirinkimą
Filtrų pasirinkimą lemia keli pagrindiniai veiksniai:
Vandens šaltinis ir kokybė – žaliasis vanduo iš gręžinių, upių, ežerų ar miesto tinklų gali turėti labai skirtingų teršalų.
Pramonės šaka – gėrimų gamyba reikalauja itin aukštos vandens kokybės, o energetikos sektoriuje dažniau orientuojamasi į kalkių šalinimą.
Naudojimo apimtis – didelėms apimtims reikalingos automatizuotos, didelio pralaidumo sistemos.
Biudžetas – filtrų kainos gali svyruoti nuo kelių šimtų iki dešimčių tūkstančių eurų, priklausomai nuo technologijos.
Galimi vandens šaltiniai pramonėje
Pramonės objektai naudoja šiuos pagrindinius vandens šaltinius:
Gręžiniai – dažni kaimo vietovėse, užtikrina stabilų tiekimą, bet dažnai pasižymi padidinta geležies, mangano ar kietumo koncentracija.
Paviršiniai vandenys (ežerai, upės) – reikalauja intensyvesnio valymo nuo organinių medžiagų, dumblo ir bakterijų.
Miesto vandentiekis – dažnai pakankamai kokybiškas, bet gali būti chloruotas, su švinu ar kitais teršalais.
Lietaus vanduo – retai naudojamas pramonėje dėl nepastovaus kiekio ir taršos rizikos.
Kas padeda apsispręsti renkantis filtrus
Sprendžiant, kokius filtrus naudoti, svarbu:
Atlikti vandens analizę – cheminė ir mikrobiologinė analizė padeda nustatyti filtravimo poreikius.
Konsultuotis su ekspertais – specialistų vertinimai padeda išvengti klaidų ir parinkti optimalų sprendimą.
Naudoti bandomąsias sistemas – leidžia įvertinti rezultatus realiomis sąlygomis.
Remtis technine dokumentacija ir standartais – ISO sertifikatai ir gamintojų duomenys leidžia objektyviai palyginti sistemas.
Dažniausios klaidos renkantis filtrus individualiai
Neatlikta vandens analizė – filtrai parenkami „iš akies“, todėl sistema gali būti neveiksminga arba net žalinga.
Nepakankama filtravimo galia – neįvertinamas vandens suvartojimo kiekis, todėl filtrai greitai užsiteršia.
Nesivadovaujama vandens chemine sudėtimi – pavyzdžiui, naudojami anglies filtrai vietoje jonų mainų sistemų kieto vandens šalinimui.
Vengiama specialistų konsultacijų – siekiant sutaupyti, pasirenkami netinkami sprendimai.
Filtrų priežiūra ir eksploatacija
Filtrų efektyvumas priklauso ne tik nuo technologijos, bet ir nuo tinkamos priežiūros:
Reguliarus keitimas – filtrai turi ribotą tarnavimo laiką. Anglies filtrai keičiami kas 6–12 mėn., RO membranos – kas 2–5 metus.
Automatinis praplovimas – padeda išvengti užsikimšimų ir prailgina sistemos tarnavimo laiką.
Veiklos stebėjimas – monitoringas leidžia laiku pastebėti srauto sumažėjimą ar blogėjančius parametrus.
Techninė priežiūra – periodinė profesionali apžiūra (kartą ar du per metus) padeda išvengti gedimų.
Preliminarios kainos
Pramoninės vandens valymo sistemos kainuoja labai įvairiai:
Mechaniniai filtrai – nuo 300 iki 2 000 EUR.
Anglies filtrai – nuo 500 iki 5 000 EUR, priklausomai nuo talpos.
Jonų mainų sistemos – 1 000–10 000 EUR.
Nugeležinimo sistemos – nuo 1 000 iki 15 000 EUR, priklausomai nuo technologijos ir pralaidumo.
Atvirkštinio osmoso sistemos – 3 000–30 000 EUR.
Ultrafiltracija / nanofiltracija – nuo 10 000 EUR.
UV sistemos – nuo 700 iki 5 000 EUR.
Taip pat būtina įtraukti eksploatacines sąnaudas: druską, keičiamas kasetes, atsargines dalis bei serviso išlaidas.
IŠVADOS
Vandens filtravimas pramonėje – tai sudėtingas procesas, kurio sėkmė priklauso nuo tikslios analizės, tinkamo šaltinio įvertinimo, konsultacijų su specialistais ir reguliarios priežiūros. Netinkamai parinkta sistema gali sukelti techninių problemų, padidinti išlaidas ar pabloginti produkto kokybę. Investicija į kokybiškus filtrus ir profesionalius sprendimus ilgainiui atsiperka patikimumu ir efektyvumu.